Žilis van Gogas(Joniškiečių šnekta)
Prisimenu namą, taką pro miška,
Biaržu žalumą, pelenėlos kai žydž.
Debesys juodi mana paukštį parklupde —
Krent vė į žemę ne plunksnos — vainiks.
Po lietaus pakvimp da labjau ramunėlos,
Dalgis sugulde ant griove eilom.
Kmynai išbarste sava sėklas į duono,
Po langais pražyda balta veidą jazmins.
Prisimenu namą, taką, jazminą...
Ko liūdž motinėla —
Apžėla arims.
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2019-04-04 18:35
Blogas komentaras Rodyti?
2019-04-05 18:21
banaloka šiaip jau, nu nebent tas tarmiškumas autoriaus manymu kažkam šarmingas...
1 Blogas komentaras Rodyti?
2019-04-05 11:09
Labai gražus eilėraštis. Nepaprastai gražiai skamba.
Didis džiaugsmas klausytis. Blogas komentaras Rodyti?
2019-04-05 10:24
Įtikinamai, sodriu ramiu balsu išsakytas ilgesys tėviškei... atrodo sustabdo laiką ten, ant tako šalia namų augančio jazmino...
Blogas komentaras Rodyti?
2019-04-04 22:39
Literatūroje mane visada labiausiai traukia tautosaka. Šis eilėraštis iš autoriaus lūpų skamba tikrai natūraliai, su jaukia vidine šiluma ir tokiu nostalgijos pojūčių, kuris iš karto įtikina klausytoją dėl kūrinio ir kūrėjo nuoširdumo. 5
|
  |
©
2001-2024 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |