sukandusi lūpas
ji braižo žemėlapį
rausvomis linijomis
ir raudonais taškais
kruopščiai sužymi
į kalnus kylančius
vingiuotus kelius
ir lyg karštas vaškas
ištryškusias upių vagas
voratinkliais tįstančias
į perštinčius ežerus
o tada
prisimerkusi
įsmeigia gilius tarpeklius
ir uždega virpančias
niekada neužmiegančių
miestų šviesas
sūrioje mano
nugaros odoje