Moteriškas

Tu mane nužudei,
pilnaties nesulaukęs,
nesulaukęs pavasario,
kad būtų gėlių,
tu suvėlei, man  miegančiai, plaukus,
pavadinęs gražiausiu vardu,
man į kavą rytinę įpylei nuodų
ir mes gėrėm tą kavą abu,
iš puodelio su nuskeltu kraštu,
ir šypsojomės vienas kitam,
nuo apgaulės kraujuojančiom lūpom...
Tarsi filme senam,
tavo meilė man buvo tokia,
be spalvų ir be skonio, trumpa ir trapi,
ir išduoti buvo  saldu tau,
ir atkeršyt būtų buvę teisinga.