Dvišlaitė akmeninė arka į šventorių,
Plieniniai saulės spinduliai.
Mediniai angų remai arką pakartoja
Kaip Bacho muziką, kaip liūdesį ir džiaugsmą.
Tik būtini vargonų vamzdžiai,
Medinis bokštas, kuklus altorėlis.
Stiklai priglaudžia žydrą dangų.
Sminga strėlės mėlynuojančia šviesa
Į žvakių liepsną – rodosi nuo Dievo.
Rodos pats Kalvanas nuo rąstų sienos
Senoj Skaudvilės liuteronų bažnytėlėj
Laimina narsius parapijiečius.
Vargonų muzikos kelionę
Tęsia Laura, kunigo žmona.
Kalvanas evangelikų liuteronų vyskupas. Čia jis ir istoriškai, ir geografiškai.
Evangelikų liuteronų, kaip pastebi Luiza Šarlotė, nėra daug. Juos persekiojo, naikino jų gražias bažnyčias ne tik sovietiniai okupantai, bet ir vietiniai kolaborantai, ir net aukštieji katalikų hierarchai.
Parapijiečių ir kunigų dėka Skaudvilės bažnyčia išsaugota. Tie žmonės tarsi plieniniai saulės spinduliai vartuose į šventorių.
Tekstas be dekoro, kaip ir evangelikų liuteronų bažnyčios.
Dėl paveikumo. Ar paveikūs Folliott Sandford Pierpoint, anglų poeto ir psalmių kūrėjo tekstai?
Dėkui už nuomones.
kažkur tarp vargonų pasiklydo lyr subjekto jausena. toks porinimas įdomus spalvingas ir išskirtinis. bet ar paveikus. na. be lyr subjekto. bala žino. šiaip įdomu. 3+
Kalvinas. Jis tarsi laimina nuo sienos, bet eil trūksta minties, nebent tai tik kelionių gidas; manau, kad ir savito matymo į tai, ir emocijų čia trūksta