žalia užuolaida

nuo stalo slysta žalia pilnatis
lyg užuolaida
ja žaidžia lūšies letena

sėdžiu ant palangės
nerūpestingai niūniuoju šeštadienį
šalias lūšies akis

ji pašiaušia keterą šuoliui ant
palangės nespėju prasimerkti
oro bangos tornadu nutraukia

niūniavimą dar kartą užuolaidas
bet jos po stalu
tai mane sviedžia elektros laukas

nespėju dairytis langas sutrupa
į mažus kristalus į širdį lūšies dantys
ateinu kita

prie palangės
kažkas krūpčioja atkloju
širdį ir nusisuku

ne dėl lūšies
dėl akinančios šviesos
nukritus žaliai užuolaidai