Man viskas taip tyra, gražu, būtų "perfekt", jei ne ta paskutinė eilutė ir mintim, ir skambasiu. Ten reikėtų dėlioti tą metrinę sistemą kitaip, bet ir tematiškai niekaip nesupratau, visą tekstą du žmonės artėja ir tolsta, bet yra tos romantikos jausmo... kam čia prakeikt reikėjo? Taip gražiai vakarei šviečiant, pasauliui žibant delne, kažkas pakviečia paklausyt, įsiklausyti į tą jaukią aplinką ir staiga prakeikia... Man čia nesiderina, nėra priežasties-pasėkmės, toks dirbtinai sudramatintas. Nors būtų tikę tarkim:
"Kvietei raip tykiai — vėlei paklausyki
Garsų kurie užburdavo mane." ir pan. : )
5 normalus dvasingas normaliai surimuotas eil., poroje vietų rim tos pačios kalbos dalys, bet nekliūna paskutinėje eilutėje trup stringa skambesys ties „dar sykį"
Gražus eilėraštis, nors visumoje skamba desperatiškai. Atrodytų, kad istorijai papasakoti pritaikyta formulė "miegu ne su tuo, kurį myliu". Pirmi du posmeliai - įtaigus pasakojimas apie neišvengiamą ir tyliai, be nereikalingo draskymosi, suvoktą susvetimėjimą. Trečiai strofai apibūdinti tiktų, būtent, aukščiau komentare nupasakota formulė. Du paskutiniai posmeliai įtaigiai pavaizduoja bet kokią pabaigą, kokią sugebėtų pasirinkti skaitytojo vaizduotė. Šį laisvė leido man šį kūrinį perskaityti vienu atveju kaip tragediją, kitu kaip melodramą, trečiu kaip vidinių nesutarimų su pačiu savimi išraišką.
Sutikčiau su Luizos pastebėjimais, dėl siūlomų pakeitimų tekste.
5:)
Graži lyrika, tik antrame stulpelyje "Nemigę ir be galo tolimi", gal reiktų žodį "tolimi" pakeisti į "artimi", nes toliau sekantys veiksmai - duonos ir dangaus dalijimasis pusiau - turėtų vykti tarp artimų žmonių, o ne atvirkščiai. Taip pat ketvirtame stulpelyje du kartus pasikartojantys "sykį" kažkiek trikdo, gal reiktų keisti, kad ir pvz. "dar kartą", būtų sklandžiau. Tokie mano pastebėjimai, bet nebūtinai jų laikytis. O aplamai, tai šaunuolė. 5