susipainiojo
disko metikas kovas
saturno žiede
pravirko užsigavęs
paukščių taku sutvarstė
rankas taip švelniai
išlenktą vaivorykštę
neatsargiai tarp diskų
paimk lape kaspiną
oranžinį į žvilgsnį
punktyrų kelią
kai nematai tik jauti
kur tavęs laukia
pildyti pavasariu
oranžiniais mėnuliais
pasaulio diskas
supasi pusiausvyroj
sėdim ant krašto
mataruodami kojom
bundančios saulės išlydį


varna









