šitam laike

kraujas teka  gyslom tarsi aviečių sirupas
pulsuoja medžio rieve ir smegenų kanalėliais
užsipildo
ir veržias į atviras erdves
į mano pasaulio kometas
skrenda erdvėlaiviais

nesakyk kad kiekviena diena tai tik dar vienas
pliūpsnis ugnies ant išdžiūvusios žolės
arba gaisai topolių viršūnėse

juk žinai kad  svajoju apie bugenvilijas
apie lijanų pergoles
po stingdančiai šaltos žiemos

galvoju  kuriam žemės kampely
gyvena mano Dvasios mokytojas
o gal jis dar negimė ir nežino apie mano egzistavimą
šitam laike šitoj pievoj  šitam urve