Aš peržengiu kreidą – iš rato rate išeinu
Ir viskas aplinkui atrodo kreida pažymėta
Mačiau jūros vandenys auštant gesino kometą
Šaukiau vis kur tu taip kurtu nuo sirenų dainų
Vėl stojo tyla į kurią būna grįžta tas žodis
Fonetiškai paprasta viską savy ištylėt
Kai plečias krūtinėj iš lėto juodoji skylė
Kaip plečias ir plečias o aš negaliu tau parodyt
Iš kur pučia vėjas kur skauda labiausiai many
Ir viskas aštrėja kada rytuose saulė švinta
Nors tau pažadėjau – ir aš prisikelsiu septintą
Ant pirštų galiukų iš rato pati išeini
Palikusi man tik atšipusią ilgesio tylą
Iš jos gims ruduo vien tik savo kostiumais ryškus
O jūrą į krantą vis plakas – suošus nutyla
Kol laumė po vieną skandina savuosius vaikus