Prisiglausiu žodžiu prie tavęs prie liepsnos
Pelenais sakiniai kad nevirstų
Kas daugiau už mane ugnimi sužinos
Tavo nuodėmę virpančių pirštų
Paleistuviais garsais lūpos atviros bus
Ir mintis kaltumu glostys plaukus
Šitaip kibirkštys degins tavuosius rūbus
Šio stebuklo gyvenimus laukus
Karščio vėtros alsa kūnas taip atvirės
Ligi didžiojo nuopuolio kainos
Paslapties tankmėje žiburys taip žėrės
Lyg nakties mėnuliu akys rainos
Ir garse tapsiu aš tiktai tavo raide
Mintinai surašytas į kalbą ---
Šitiek amžių šis raštas jau mano veide
Šitiek šimtmečių siela tave tiktai kalba


esantis









