kai sekundė išpildo paros maldas tampi mano guru
prirakini kalbėjimus prie rodyklės švytuoklės
valandos gerklėj virsta upėm malšinančiom troškulį
žaltvykslių ciferblatas – perinčio paukščio ežeras
užpildo horizontą degančiais abipus kelio fakelais
kad apeitum mudviejų valdas be sapnų gaudyklių
žiūriu kaip vaikštai benamio skarmalais rolex deo
brangakmenis apsuktas džiovinto pelyno stiebais
stigmos tavo rankose tvinksi sekundžių rodyklėmis
kryžiuojasi į raudoną kilimą prakeiksmų fotoblykstės
mes jas paspiriame kaip kruvinas angies išnaras
aptarinėjamus neišrastų laikrodžių mechanizmus
susirinkim nuo laiptų žaislines oskarų ceremonijas
jų nereiks tą sekundę kai patikėsim kad esu nso
atnešantis mums šešiamatį lopšį gimdysiantį vaikus
glostome saulės laikrodžio šunį nulojantį žvilgsniu
į kruviną dangų mūsų išgyvenimo testamentus
ir susirangom tinklainėj kartu ištarti amen