Va ir vėl mylimiausius išlydint
giluminis skardena lietus.
Sumažėja nematomi dydžiai
tuštumos padalinti perpus.
Vėl laukimais įskaudintos akys
po netikrą pasaulį klajos.
Trūks paveikslo, kuris nusitapo
Po ilgiausios vienatvių sausros...
Dar bylos vakariniuos ekranuos
Tie žinučių trumpi sakiniai -
Kartais tavo, o kartais ir mano,
Bet tylos šalimais nepakeis.