atkurti

leisti žmogui viską, žodžiais
sustabdyti gyvūnėlių širdis, per pusę perplėšti medžius
leisti žmogui suvokti save, žodžiais
būti, apsikabinti tolimu artumu
jūsų jam reikia, nes be jūsų
jis tik sėkla jupiterio vėjuose
be žemės, be motinos, be savęs

ką jis jums duos? ką jums pasakys? jūs
pasakote, klykiate, trypiate
pirštais klaviatūrą, savo nuolat atsivėrusią žaizdą
nes poezija, tai visata be šūdo ir be malimosi

leisti sau viską, veiksmais
atgaivinti besijuokiančių šūdų vaiduoklį
gražias viltis išsiųsti į fronto smulkintuvą
o devintajį pragaro ratą tiesiog pragerti
leisti sau nebesuvokti savęs, bijoti
išnykti, ištirpti, išskysti į pelkę
imti ir išdžiūti, bijoti mirti
nes kas mirs, kas?

ir ne pačiam nuspręsti pradėti rašyti
nes nieko neturėti, tai turėti
tik žodžius