Mėnulis nemoka tirpdyti pusnynų,
Nemoka žaisti degtukais,
Nemoka surinkt nakties paukščių kolekcijų.
Naktį ryškėja pavydas,
Gedulo drabužiais apdengiami
Planai tų, kurie gimdė,
Per naktis meldėsi.
Piligrimų keliai
Galbūt surenka akmenis
Nuo svilinančių dykynių,
Nuo sukurtų nušvitimų.
Gali pasirinkti jūros pavadinimą,
Kartais ir vėjo kryptį,
Gali stebėt kitakalbių
Juoką ir šnabždelius,
Svajot apie kvietimą prie židinio.
Gali užmigti suspaudęs paukštį,
Supuotis hamake,
Nupintam iš spavotų siūlų,
Gali vaikyti sapnus,
Gąsdinti juos rytine kava,
Žadintuvo nejautriu budinimu.
Šį rytą tikra drama danguje,
Mėnulis kovoja už vietą,
Už vėją,
Už teisę užbaigt
Sūkurius.
Gali užmigti suspaudęs paukštį, Supuotis hamake, Nupintam iš spavotų siūlų, Gali vaikyti sapnus, Gąsdinti juos rytine kava, Žadintuvo nejautriu budinimu.
dievinu eiles apie mėnulius, na ne visas (ne už tai kad "ten saldainių krūvos guli"), kažką ne taip sakau, žodžiu paliko gerą įspūdį, pabaiga itin, o pradžia, jei pvz čia būčiau aš parašius, būtų su "moka" mėnulis tirpdo pusnynus, moka žaisti degtukais ir surinkt nakties paukščių kolekcijas šūtka, 5