Rašyk
Eilės (78142)
Fantastika (2307)
Esė (1554)
Proza (10911)
Vaikams (2714)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (370)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 20 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Pagaliau laisva, mane paleido,
Ir neberaudosiu jau daugiau
Ir girdėsiu vien tik silpną aidą
Upės tos sraunios, kuria plaukiau...

Melas, vylius, gundymas, svaigimas
Nuo tų žodžių, nuo tų pažadų.
Čia jau pabaiga, ir praradimuos
Pagaliau ramybę atrandu.

Gal ir keista, kad dabar vilioja
Vien tik medžių gelstanti,  rausva
Lapų kuždesy marguojanti  po kojų
Žemę dengianti rudens skara.

Apsiklosiu ir miegosiu, ir ateitį sapnuosiu,
Kuri su saulės rudeniniais spinduliais, nors jau ir man ruduo, manęs dar neapleis...

2018 m. spalio 17 d.
2019-01-25 07:11
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 8 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2019-01-26 11:33
Kriso Harė
3 už nuo-širdžius visus, kuriuos randu
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-01-26 01:01
tomkompotas diletantas ir paprastieji gružliai
3-
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-01-25 15:18
tictac_it
gal 2 :)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-01-25 14:21
Čia ne Aš
pabaigai man užtektų tik " apsiklosiu ir miegosiu, o ruduo manęs dar neapleis"
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-01-25 07:20
_žemaitukė_
Violita, kas buvo pririšęs,
prie kokios būdos ten kankinaisi, kad
rytas toks džiaugsmingas, truputį pamišęs,
liepia žemę, juk žiema, skarele rudens klot?

GERO RYTO ;o)

Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą