neturte

kalena kalena
lašai ant stogų
kalendrai kalendrai atvėsus
geriu kasdienę dienybę
jos didenybę
po prijuoste kurpaitę
paslėpus

-

lengvai pasiklydus eičiau
ten kur niekas
nesiųs žibuokliauti
viduržiemio
naktį
eičiau lengvai
su trimis
sutrupintais karda-
monais
kišenėje
palaiminto neturto

-
-

debesys
          sniegas
                      ledas
paveikslas kuriame
dominuoja nevaisingumas
baltas šalčiu
įmaišius varveklio nuo stogo
susirenka upės pro rūką
atveriančios paveikslus be štrichų
pieno šerkšnu
aptrauktas
drobes