Tu pamok ranka, pasakyk bent ką,
Kad tiktai nereiktų,
Likus vienumoj, kelio platumoj,
Tyliai apsiverkti.
Eisi tu tolyn, liksiu aš tyli,
Rankos nepaduoki.
Tiktai tas šviesias, tas dainas gražias
Darsyk padainuoki.
Juk mano meilė – tai tik svaja,
Ir negrįžti laimei, visai, į ją.
Ir tas vasarvidžio traukinys
Jau daugiau į stotį šią neužklys.
Jau telefonas gūdžiai tylės.
Dvi priklydę širdys nebekalbės.
Bet tave sapnuos, visada minės
Tavo meilės mokinė.
Tavo meilės mokinė.