Ak tos viliokės blakstienos
Bet eina dienos
Ir aš savo Rožės nematau
Pažvelk į dangų
Tai meilės spalva
O jei saulė leidžiasi
Į debesį
Bus šalčiau rytoj
Atpiginti bananai
Ir imbierinis alus
Ant mano stalo
Katinas
Apsimiegoję rąžosi
Kai prisimenu
Dienas kai mes dūkdavom
Šieno kupetose
Ir vaikščiodavom
Žvejoti karosų rytais
Kiek mum
Buvo metų
Gal dvidešimt
O jeigu mane
Apgaudydavai
Aš nuoširdžiai
Apsiašarodavau
Eina laikas
Ir kažkas ne taip
Su tuo laiku
Kur dingo
Gegužės vakarai
Tarsi prigesusios
Ugnies spragsėjimas
Žmogysta virstu
Ir jei tai gerai
Turbūt bus ėjimas
Žirgu
Bet nemoku aš žaisti
Šachmatais
Ir išvis nenoriu būti
Lėlių teatro marionete
Juk tai turi būti gyvenimas
O aš ne gladiatorius
Daug geriau
Su laikraščiu
Pasėdėt tualete
Eisiu su katinu
Rytoj karosų
Jei tai romantika tegu
Tai juoksiesiu
Kai karosas prašysis
Paleidžiamas
Išvertęs akis
Ir kablį prarijęs
Tik aš pats kaip
Karosas
Tave įsimylėjęs