Ši žodžių kratinys bus kiek kitoks negu praėjęs, tikriausiai paskutinis. Kaip apakina meilė ir noras būti pačiu geriausiu. Pradedant rašyti iškart kyla noras šiais žodžiais sugrąžinti tai kas prarasta, laiką praleista kartu, patirtą laimę ir kelio atradimą.
Tačiau reikia sugrįžti į žiaurią realybę kur kelias tampa upe ir pradedama plaukti pasroviui, nes viskas tampa pilka. Ten kur apakino meilė, kad net nebemačiau savęs. Apie tą pačią meilę kuri pakėlė ir džiugino, tačiau dabar skaudina ir kankina. Ryšis kuris užsimezgė taip stipriai, kad net nebeįmanoma atsekti jo galų.
Galvojau visa tai darąs vien tik dėl Tavęs, bet nepastebėjau kaip pats tas noras tapo daug svarbesnis už Tave. Taip tikiu, kad Tau sunku suprasti kaip didžiulis noras būti Tau vieninteliu ir nepakeičiamu tampa tikslu, o ne jausmas širdyje. Tokia tiesa, todėl ir mes nebesame drauge. Atidaviau visą save norui tapti tobulu, bet ne Tau.
Skaudžiausia, kad mes nebebūsim kartu. Nebestatysim savo namų, mūsų ateities kartu. Tikriausiai mūsų kelias čia ir pasuks atskiromis šakomis, o gal jis eis lygiagrečiai ir dar susidurs...
Autorius: ManoKuryba. lt