*

*

balti snieginiai šunys
nardo po bažnyčios arka
apsningu lyg gimusi krikštui

nusileidžia kryžiai
voljeras neleidžia įeiti
grįžtu po sniegu

sugalvosiu kitokius žingsnius
pakilus į varpinę
atidarysiu klausyklą

bažnyčios sienos prasiskiria
pakeli mane nuo žemės
nieko nematau

taškas sniego dykumoje
lėtai tirpsta

*

štai čia vieta
kur nuo paukščių tako
nužengia snieginis šuo
ir sėja mūsų karius

jo dvasia
keliauja aplink pasaulį
be prisiminimų

leisk snieginiam šuniui
užbėgti į varpinę
kur joks gyvenimas
neegzistuoja

duok jam daugiau
nei jis paprašė
ir jis stos į žūtbūtinę kovą

visas blogis
abiejuose pasauliuose
tai snieginio šuns vaikai
su tūkstančiais nasrų

jie nežino
kaip sugrįžti
į tai kas nepaliesta

o dabar patikėk 
snieginiai šunys
nardo po bažnyčios arka

apsningame 
gimę krikštui