visa lieka taip pat – tik ekranai ir užsklandos keičias
ir kompiuteriai miega kol žmonės nesudeda bluosto
vėjo delnas švelnus nes jisai čia vienintelis glosto
ir vienintelis į daužo į veidą kol pametu skaičių
kol ir vėl akyse raibuliuoja šiaurinė pašvaistė
jei tai sapnas O. K. bet įrodyk kad aš tik sapnuoju
jeigu ne ko eini šiuo keliu ne savu o manuoju
jeigu nori laimėti kodėl nepasirenki žaisti
ką tik nori – namus ar dievus ar dėliosim pasjansą
poker face galim pliekti – vis tiek visos kortos žymėtos
jeigu nori gali jau daugiau nepakilti iš vietos
prie šio stalo abu šitaip žaisime tol kol pasensi
kol pasensim abu kol pavirsim į sniegą ir dulkes
ir nusėsim gražiai ant lentynose miegančių knygų
o kažkas tik šnabždės kad į kambarį šitiek prisnigo
bet toliau – jau sunku įskaityti nes raidės per smulkios
tiktai girdis šaltinis... keli praregėję aklieji
vėliai keikia pasaulį kad jis jiems ne toks kaip atrodė
tu bandai jį pakeisti dėlioji po raidę po žodį
iš išgrynintos formos širdies visą tulžį išlieji
ant manęs ant visų kurie žvilgsnį į debesis kelia
nieko naujo galbūt jau seniai Dievas užsklandą keitė
kol sukūrė pasaulį praėjo trumputė savaitė
o mes šimtmečius statom vienintelį kortų namelį