voriukas, musės, kandys ir katinas

Vėduoklės klostėse gyvena sau voriukas.
Kas rytą, vakarą jis naują guolį sukas
Ir pats save apaudžia siūlais – dirba uoliai,
Po to užgroja musėms tyliai Barcarolle.

Kol musės leipsta nuo melodijos žavingos,
Voriukas keičia tinklą, persirengt netingi,
Pasiruošia pietums šakutę, blizgų peilį
Ir uždainuoja musėms dainą apie meilę...
 
Turbūt supratote, kad pasaka greit baigsis
Ir musės niekad neragaus to meilės vaisiaus.
O voro muzika žavinga tik iš tolo...
Pagrok, voriuk, man meilės dainą Barcarolle...

*

Plevena taikiai ir atrodo lyg plaštakės
Dvi kandys šokančios po lempa, spindi akys
Katės, ji nori žaisti, ak, viena gražuolė
Ant nosies galo atsitūpusi... prapuolė...

Antra vis šoka – baltaplaukė balerina
Kutena katei nosį, muzika svaigina,
Tik vienas mostas ir – į leteną katytės
Įpuolė kūlvirsčia. Ir kur pasaulis ritas...