koks skirtumas tarp pasikalbėjimų su savimi ir Dievu?

prasideda malda
ne žodžiais Tėve mūsų -
tyla
kuris klausos vidum
išgirsta daugiau metaforų
nes daugžodystėje
tuštuma susigūžusi snaudžia
laike smėlio boružė
kūdikis
miškas
net sakmės 
išsitrina
nes tik tada ir tiems
kurie čia ir dabar
jos reikšmingos
kaip svoris iš
greitomis nuraškomų žodžių
kai skonis bučionio avietės
ar kulkos
niekuo neišsiskiria
jos kamputyje jūra
o aš galvoju ir vėl...
tai tik laikinas
besvoris jautrumas
malda tikrai neprasideda
skardžiai bet murmesiu
dažnai pagalvojus
kaip kvaila
ar nepakanka vien to
jog su savim
nuolat kalbam
vis prašom dalykų
kurie ir be prašymų
būna nuspėjami
turtų sveikatos
meilės ar proto
išbristi į ten
iš kur jau kartą
buvom atėję
žodžiu
nusiprausti nuo dūšios
dvokiantį dumblą 
o dažnai malda
visai neprasideda