Kilsiu

22. 37 išeisiu į naktį, pakilsiu žvaigždėm ir sielos bedugnėm,
nuoga eisiu gatvėm, alėjom ir pievom,
artėsiu miglom, samanom ir burtais.
Kilsiu takais, vieškeliais, tiltais,
sustosiu, kvėpuosiu, vėl eisiu.
Bėgsiu, nugriūsiu, pakilsiu;
vėl griūsiu ir kilsiu.
Lėksiu laukais, greitkeliais, tiltais,
klyksiu mintim, ašarom, meile.
Klyksiu kol pulsas pakils ir padusiu,
nesustosiu vis tiek ir tada,
lėksiu, kol atsikvėpt negalėsiu, padusiu,
nes tik tada pajusiu.., kad gyva.., kad jaučiu.., kad tikra.

Paliksiu ašaras ant skruosto, nebrauksiu, tegu užšąla, jos gelia;
žvelgsiu tiesiai į sielą, bet jos nematysiu, tik jusiu, norėsiu
O dieve, kaip noriu!?

00. 00 sugrįšiu į šviesą, tik staiga užgeso