Universalus Ne arba prieštarauti viskam

Gale liežuvio pajunti implantą –
universalų Ne. Jis veikia. Pasekmės to plinta.
Kaip vedantį į niekur plentą
žinojimą naudoji jau kelintą.
Tas Ne jautrus viskam. Jis kietas
lyg rutuliui atsakymas į kryptį,
kaip tik štai taip tylus asketas
nuo ėmusio dėl nieko trypti
nusisuka, Ne – lyg ir kopėtėlės
žiūrėjimui iš aukšto į sau lygų,
kai Ne ne vienas, tai lyg dėlės
prisisiurbia prie išgirstų dalykų
ir juos nusausina, o tie gi                             
tegali savo Ne paimti,
ir nustatyti į bemiegį
režimą bei atjungti rimtį,
taip kaupiasi po trupučiuką masė
ta kritinė karti kertinė
iš anti-Taip, tu ją išmesi,
nes Taip visi juk neverti nė
sudilusio skatiko, net skatiko.
Tie Taip tokie be jokio stiliaus,
jie niekad niekam nepatiko,
jungtis tarp smilkinio ir smiliaus,
ir visgi kiek deja bebūtų,
nei Taip nei Ne nėra idėja,
neturi jų kaip atributų
kai menksta arba, atvirkščiai, didėja
iš tikro nesvarbu visai kas.
Bet grįžkime prie Ne. Nes Ne – tai
kažkas, ką jau apleido saikas.
Ir ėmė veikti internetai.
Ir ėmė veikti internetai,
gale liežuvio pajunti implantą,
kuris nurodo krist monetai
kita puse, nei buvo lemta.