Savas geluonis

Paparčio žiedas
pasislėpė po lapais
pakibusi
karties šakoje
akyse skraidė
žvaigždutės
gruodžio naktyje

aušroje išvydai
virpantį aguonos
žiedą
karštose rankų
delnuose
pasaulis lava tekėjo
beširdžio laiko
tėkmėje

akmenys šalti ir aštrūs
slepiantys mėnulio
šviesoje
gūžta susukta balasto
apkarto rugio
šerdėje

mėlynių uogos
sirpo  blauzdose
užliejo rugių pūgos
debesis
ir pienių žiedų
vynu
apsvaigusi
viltis.