Nuo vėsumos nakties,
miegantį švelnumą
drąsiai pažadink manyje,
tegu vilioja ir svaigina,
mums viskas leistina, išties...
Lai lapelių rožinių bus patalas
išklotas naktyje...
Ištirpdyk mane
rankų šilumos prisilietimais,
priversk kuždėt nesąmones,
patvirtint bučiniais,
pripildyk švelnumu
pritvinkusias aistras krūtinėj
ir tuo, kuo aš nepatikėčiau,
pripildyk būtinai!
Skambėti noriu aš!
Ir spinduliuoti ir švytėti!
Ne svajomis iš pasakų,
o būti moterim!
Skraidyt ir krist
ir vėl iš naujo gimti ir žydėti,
prisigerti laimės ir švelnume bangų nurimt!..