kažkada vaikščiojom parke
krito lapai ir kalbėjomės
apie tai kaip ruduo
man tapęs tavuoju paminklu
mes užsimerkėm ir bandėm
pajust svyrančias vėjo rankas
kurios mus visam gyvenimui
trumpam pasmaugė
Gerai, emocija pagauta, ir ta pradžia, nors ir neoriginali, vis dėl to, tvirti, solidūs "laiptukai į viršų" (: Vertinsiu dosniai (tenka elgtis arogantiškiau, nes prie gerb. Žilio bei Luizos atrodau gan "biednas"). Laikykitės.