Ruduo, ir vėl primink man vėjų muziką

Ruduo, ir vėl primink man vėjų muziką,
Sugrok melodiją man paprastą ir genialią,
Kaip tu tik sugebi – be reikalingų žodžių,
Šviesiai, pakiliai, šiektiek liūdnokai.
Nupiešk lietumi švelnumą ant langų,
Nuvarvančiu lašais į delną,
Būk man širdingas ir šiltas tu man būk,
Darganos akių lai ašarom netemdo.
Ir rudeniniais aukurų laužais,
Sudegindamas mirusius lapus,
Išsaugok tau budingąjį gerumą
Ir išmintį senų, nepamirštų realių.
Ir nepamesk sužvarbusiam patamsy
Retas, trumpas, laimingąsias minutes.
Būk ištikimas meilei, gėriui, grožiui,
Būk išmintingas, dosnus ir kantrus.
Krutine įkvėpiu tave giliai,
Akimirkai sustingstu širdimi.
Mano ranka, ruduo, tu parašyk
Eilėraštį, dainingą tavo vėjams.