Plunksnelė knygoje, arba Klampojant tirpstančiomis pusnimis paskui moliūgą

varpeliu skambteltum
pašauktum ak kodėl nepašauki
ieškosi jeigu
rask

cigaretės dūmai ėmė smilkti tarp dviejų pirštų
nutilus kaip geldelė prasivėrė
snigs


**

čia gyvenu nuo senų seniausiai
uogas kremtu žoles ir šakneles
gaudau paukščius žuvis
o vakarienei valgau plovą su kupre
jūros kopūstais beigi grybais

tuomkart užteks

jis rengės pasislėpti
liūdnai suplevėsavęs ausimis
mosuodamas paukščių sparnais
pravėrė labiausiai neapdulkėtą bibliotekos knygą
ir versdamas klaikaus popieriaus lapus
kuriuos apgeltonijo pelėsis
ištepė verčiančių išriebaluoti pirštai
ties kiekvienu puslapių dvoką nuo savęs stūmė
kvapą sulaikydamas kol perskaitys
kol plestelėjo balta plunksna
sudrumsdama prasmirusį esamąjį laiką
regėjosi įliemenuotoji viduramžių dama
įkaustyta į siaurą korsetą su keleta banguotų garbanų
mojuojanti karštį vėduokle fiu a fiu
jos tarpkrūtis sudrėkęs nuo tvaiko
kai skaitė scenoje grįstų akmenų aikštėje klausantiems vaidinimo

šiuokart jis tepajuto kaip švelni plunksna it baltaveidės rankelės
palietė nosies kalniuką jo pasididžiavimą
kai ėmėsi vaizduotis gulįs jos siuviniais išpuoštoje lovoje
ir kambaryje prie veidrodžio sėdėjusios atspindys teišdavė
kad ruošiasi į didį pokylį

moliūgas karieta per protirpas rieda tirpdydamas sniegus
ir dideli sniego blynai čiuožia nuo čerpinių stogų
it juodi skėčiai iš Magritte paveikslo
vieną sugavęs saugojos nuo šlapdribos
brisdamas per provėžas
kai saulės blyksniai tvoskė į akis lyg šukės dužus veidrodžiui
prisilietęs prie savęs
suprato
dingsta vis labiau

tamsybėsna