Dūzgė bitės senuos aviliuos,
Karštą dieną prie laktos vėdino,
Kol nektaro vanduo išgaruos
Kol pripils medučio puodynę.
Kam padės sergant liepų medus,
Kam saldrūkštė bičių duonelė,
Kam žaizdas gydys pikis kvapnus,
Kam parinkti bičių pienelio?
Su bitelėm ilgiausius metus,
Su didžiausiu noru padėti.
Su kaimynais visad šnekus,
Ir su impulsu eiti, judėti.
O dabar viena pusė gyva
Tik ant lovos krašto pasėdi.
Atsakyki, Dieve, už ką
Tu po pusę pasiimi tėtį?