Šermukšniai

Ir vėl krauju pasruvo
nusvirusios šermukšnių kekės.
Ir vėl jaučiu kartumą lūpose jų kraujo.
Kaip pragaištingai bėga laikas:
nauja pradžia ir pabaiga
ir vėl nauja pradžia ir pabaiga.
Vėl kartėlis širdy.
Nežinomybės panika parklupdo.
Šermukšnio kekėmis ateina vėl
sunkus, negailestingas metas –
kaskart besikartojantis,
suaugantis su manimi.
Šermukšnių kekėmis nuskuodžia
lengvabūdis laikas.
Šermukšnių kartumu
nuplaunu vasaros viltis.
Ir savo liūdesį nostalgišką apkartinu
jų kraujo kartumu.