fobijos

kartais bijau
savo šešėlio ant sienos
tokio juodo ir didelio
virpančio žvakės šviesoj

naktį virtuvėj
kaip milžiniškame voratinkly

aptraukiančiame balta marška

visus baldus
komodas ovalinius
veidrodžius

kartais bijau širdies dužimo garso
įrėminto languose

prie jo prišalusio
vėjo lūpų

audros puodelyje
maišant cukrų arbatoje
stiklinės kuri čiuožia stalu

bijau kryčio per sapną
ir kieto nubudimo

dvigubam guolio dugne

atsimerkus regėti

prošal slenkančius
debesų keltus

kartais bijau
tiesiog paskęsti savo mintyse
ir jau niekad iš jų
neišplaukti