užsitvenkus priesaika
ratilais per vandenį
išsilieja akys
tirščiais burtais
baimėje
dobilais iš pasakos
žaizdomis į piktžoles
skruzdėlyno rasos
salsvos
švelniai blizgančios
arbata gauromečio
uogom kadaginėm
nusipiešus taką
į savas tėvynes
išaižytom užgriūvom
iš dabar
į būtąjį
beatifikavus viltį
reliktams nuščiuvus
sujungtais akropoliais
pažadu liks
būdrauti