gyvatnešio kelias*

mano žvaigždinio miesto dviejų upių dugne,
saulei smilkstant, šviesos atspindys - jaučiu -
prikelti iš sapno kvieti mintimis

į žvaigždinį miestą ateinu su šviesa ir meldžiu
nebelaužyk manęs - - taip liūdna, kai slystu
pakraštėliais tavo minčių - - kai sergam svetimais
sakiniais, sukuždėtais ausin artimų - -

kaip iš sapno pabusti, kai sapnas sapne  - -
į žvaigždinį miestą ateinu su šviesa - -
                                                  i see you








*Gyvatnešis - oficialiai nenaudojamas saulės zodiako ženklas.
Japonijoje, Gyvatnešis žinomas kaip „gyvatė-pasiuntinys“
Senovės graikų laikais Gyvatnešis buvo žinomas kaip Eskulapas,
medicinos dievas.

Šio ženklo periodas dar vadinamas „sudegintu keliu“ (lot. Via combusta).
Pasakojama, kad dievas Helijas (saulės dievas) turėjo saulės vežimą,
kuriuo važinėjo po dangų, ir galėdavo įžiebti šviesą (dieną). Kartą Helijo sūnus
Fajetonas pabandė pasinaudoti šiuo vežimu, tačiau jam nepavyko.
Tai labai užrūstino Dzeusą, ir jis trenkė į dangų žaibu, sukeldamas didelį
gaisrą, kuris truko 10 dienų.