Vakaro arbata

Šviesa nueina alkana per miestą,
Truputis oro, gatvės, akrobatai,
Įšilę kūnai, vakarui praskiesti
Pasiūlai rudenėjančios arbatos

Arba tylos, jinai neužsimerkus
Puodelį lyžteli ir kyla vėjas,
Gaubies pečius, kraštelis švarko
Tave lig ryto glamonėja.

Dangaus kišenės pilnos miego,
Viršūnėj liepos bitės rauda,
Renkiesi bilietą į niekur,
Kai lūžta paskutinis šiaudas.

Iš naujo skiemenis nupurtai
Nuo lūpų, dūsta birios raidės,
Truputis oro, pigūs burtai
Nebegalioja, mes tik žaidžiam.