šv. Baltramiejaus rytą moterys skuta bulves
krenta lupenom kelias
atsišakoja Ketūnų Varputėnų Šaukėnų alėjos
ąžuolų šaknim šakom įsikabinę dvarai
jaukios net akmeninių sienų liekanos
ištuštėjusios arkų akiduobės pakeliui į Dangų
...
krenta lupenom kelias
kalneliais ir pakalnėm šokčiojam aikčiojam
koks grožis
rudenėjančiuos laukuos žalmargės gedi
Antano Griškevičiaus* iš Santa Monikos
koks grožis nespėju kito žodžio rast
kai kelias perveria žaliai žėruojantį koridorių
nespėju gaudyt saulės spindulių
ir knygų lapų kurioms
rėškučiom sėmės įkvėpimo Ouldas ir Valančius
jūrom ištvinę Pavėžupio tvenkiniai
ledinis naujalietuvio dvaras
ir kaip priklauso kumečiai alytnamiuos
...
galėjau pasilikt Ispanijoj prasitaria viena bendrakeleivių
Dubysa šaukia nors tu ką
kai baidare plaukiu atrodo mūsų gyslos susilieja
prie ko čia ta Ispanija prie ko Xavier Vilalta**
kurs aplinką gamtą tradicijas suriša su praeitim
kai Lietuvoj nunyko architektai
o miško medžiai dūla stirtose statiškų planų
...
platybės ritina šiaudinius ritinius
link molio sienų paminklų
link išdidžių kaimo bažnytėlių papilkėjusių kinvarpuotų
netgi dažytų lig pat Pagryžuvio
apsukam ratą
...
Raudėnų šieno ritiniai vakarop sulipa į medžius
pasidabinę kelnėm sijonais žiurstais svečius sutinka
prie kelio į Raudėnus trys šiaudiniai milžinai
bažnyčia 1881 šv. Baltramiejaus
sodyba tarp jurginų gilumoj
garuoja geltonšonis skrustelėjęs kugelis
ir kaip senovėje midus
...
tas kelias rodos kilpa užmesta ant šito krašto
ar jį užverš ar iš šaknų pažadins
...
*paskutinis Varputėnų dvarininkas
**UNESCO apdovanojimą pelnęs ispanų architektas