skonis

Prisiliečia jis prie manęs
Kaip lietus prie žemdirbio kūrinio
Naktimis negaliu bet užuodžiu
Supjaustytą duoną
Žiūriu į niekada neužgestančius
Degtukus danguj
Ir guodžiuosi
Jog rytas prisėlins kaip senas
Geriausias draugas šuva
Ir letena delnu pavirtus
Paduos man sapnus
Kad užsimerkęs žinočiau
Pabusiu
Ji jau paėmus keptuvę
Nerimas ima
Tačiau ji su
Trumpais naktinukais
Man bus pagamintus truputį
Su svogūnais
Keptų pomidorų
Skonis
Tai visko artumas
O ji mano bundantis
Rytas
Ryt aš pasistengsiu
Pabusti kol ji dar miegodama
Smulkiai aptars su pagalve
Savo sapno slėptuvę
Praolėšus akis
Paragaus
Iš virtuvės atskriejančio
Kvapo naujausio manojo
Kūrinio