Apgaulė piratams

Pasiveju save skubančią,
net nepamenu ko.

Ruduo – kaip loterijos bilietas,
net užbraukus kampus –
be laimėjimo.

Išskaičiuoju lygiadienius
ir siurbiu į save,
lyg eliksyrą.

Išlepusi po vasaros,
ragavus medaus
pradedu prisiminti,
kur skubėjau.

Bijau, kad vėl pamiršiu.

Ir teks iš naujo pratintis
prie ežero vandens.

Dabar vėl švari,
nusipraususi:
viduje – perlas,
iš išorės – kiautas.

Apgaulė piratams.

Laimėjau visus metų laikus,
nežinodama, koks tai turtas,
skundžiausi ir guodžiausi.

Žiemą apkabinu savo beržą
ir mes dviese. Galingi.
Skubėjau pas jį.

2018 08 18 (Molėtų r.)