panašumai

spalvos
kiekvienoje tavo matytoje kamanėje
kai nežiūri atidžiai atrodo vienodos
atrodo jog vis ta pati
taip ir su žmogumi
kai neįsiklausai neįsižiūri
matai vien desperatišką norą išsiskirti
o visi skirtumai
suteikia tik dar daugiau panašumo
taip ir šokčioja vidinio kompaso rodyklė
pagal kiekvieno vidinį magnetą
kartais stebiu lietų nors jis visada
tik lietus
kiekvieną kartą išryškėja vis kažkas naujo
kažkas kas gali apibūdinti kiekvieną
iš mūsų
žmogus sėdi ant kranto su meškere
ir įsivaizduoja tai ką pagaus
tik todėl jog žino ką gali pagauti
kiekviena vasara yra panaši
tik ne kiekvieną vasarą
visi panašumai būna tokie patys
nes kiekvieną vasarą
aš esu pats po truputį kitas
kol visiškai savęs neatpažįstu
pamenu stebėdavau sėdėdamas
ant stogo žvaigždes
ir gaudydavau kiekvieną žvilgsnį
dabar dažnai man nereikia
žiūrėti kad matyčiau
nes kiekviename
galiu sutikti po dalelę savęs
kiekviename ypač ne žmoguje
nes žmonės yra
ruduo