baltuma tamsoje

Tamsa prisidengia
Akla aksomo mėlyna
Ir tu visa šviesoj mėnulio
Atrodai kaip iš marmuro nulieta
Ta šypsena raudono
Vyno lūpų ir akys švyti
Dangiškai išplitusios
Kaip pakasius bangelėm
Kūną nuvilnija ir prašos dar
Pabelst į medžio vidų
Tyla akimirkai sustingus
Kaip spalva ant balto lapo
Kalba natomis
Aš nuplėšiu visus tavo apsiaustus
Ir speigus
Prispaudžiu stipriai
Kad sušuktum
Įsivaizduoju jog esu grakščių
Metalo formų narvas
Nuleidus kojas per kraštus
Į savo vidų įsileidi
Aš kaip dangus
Tavo trapių dėjonių kalvėj
Kiekvienas judesys
Susikalba ir man ramiau
Kai nusileidžiam
Namo griaučiais
Į ten kur taip jauku
Kur mes abu
Už lango meiliai susiglaudę
Vyšnias dorodami
Užsnaudžiam