18.07.15

išėjai
per suskilusią žemę
rasose išsitrynė pėdsakai
ir neliko nei pykčio
nei nerimo
net ir džiaugsmas tapo
atliekamu

iš tylos per sūriuosius randus
atspindžiais išragauto veido
juk visi nunešiotais paltais
atsistosim stoties tambūruos

kur tik vynui bylojant
kraują
ir tik gyvu kadais buvusį
ar girdi
kažkas vis maldauja
tik malda jau veikiau niurnanti

Į beorę tuštumą sklęsti
su šešėliais žaron skęstančion
subyrėt
vos tik pasisveikinus
iš būties
nebūtin
tuo kas paslėpta

kaligrafu įrašius
datą
tik atodūsis
dar kelios nuotraukos
ir
Fiat Voluntas Tua
regimybės kitų diasporų
pažinimo galiniam spektaklyje
kur visi sudėsime ginklus
ne sudie
tad
iki
pasimatymo
pakeliui
aplankysiu atskridus