Rytas
Ir aš iš nakties išvarytas
Einu mišku
O saule ar galiu
Būti jaukiai
Kai tavo spinduliai
Glosto ir kartu
Žeidžia
Ar rasiu
Paguodą aš vidudienį
Kai mylėjau tik naktį
Ir dienon ištremtas
Dabar esu
Šilumą laikau geru
Ir spalvos kažką reiškia
Bet naktis šaukia
Kerštu
Klausiu medžių senų
Kodėl nenoriu
Bet gyvenu
Kas aš
Jei mėnulis tėvas
O vidurnakčio tamsa
Mama
Kas man saulė
Ir žydėjimas pievoj gėlių
Jei mano saviapgaulė
Buvo brėkštantis
Žibėjimas žvaigždžių
Kur man dabar eiti
Nes žinau ateina tamsa
Kur pasislėpti
Nuo tos
Miela vadinau kurią
O saulė šviečia
Ir marios žiba
Parkrintu ant žolės
Ir sausa čia
Miegan tylomis
Pasislepiu
Atsimerkiu
O aplinkui tamsu
Net nėra mėnesio
Žvaigždžių taip pat
Padalyto ilgesio
Sudaužytos širdies
Bet staiga
Išgirstu žodžius
Jei meilę palieki
Vienas palieki
Ir ištarė tuos žodžius
Ne saulė
Ir ne žolė
O amžinai alkana
Marių gelmė