išsukau iš kelio
tokie štai reikalai
pusės dvi medalio
abu lazdos galai
silpnas graudžiai verkė
kvatojosi stiprus
rodydamas dargi
dantis tvirtus gerus
likusieji laukė
užuominų ženklų
laimės kortą traukė
bet buvo per vėlu
ąžuolas iš gilės
iš sniego tik vanduo
tikintieji vylės
ir meldės kas iš to
kritęs iš pakelio
lašu iš debesies
baloje ant kelio
centre savos ašies
raibuliuoju žvilgu
atspindžiu mašinas
neliūdna ir neilgu
apsimetu žinąs
prasmę šios spiralės
šios matricos kerus
naujas apsivalęs
sąlyginai švarus