matrica

išsukau iš kelio
tokie štai reikalai
pusės dvi medalio
abu lazdos galai

silpnas graudžiai verkė
kvatojosi stiprus
rodydamas dargi
dantis tvirtus gerus

likusieji laukė
užuominų ženklų
laimės kortą traukė
bet buvo per vėlu

ąžuolas iš gilės
iš sniego tik vanduo
tikintieji vylės
ir meldės kas iš to

kritęs iš pakelio
lašu iš debesies
baloje ant kelio
centre savos ašies

raibuliuoju žvilgu
atspindžiu mašinas
neliūdna ir neilgu
apsimetu žinąs

prasmę šios spiralės
šios matricos kerus
naujas apsivalęs
sąlyginai švarus