Ar galima šaltį iš kaulų išvyt
Kaip geluonį iš dar vieno kūrinio?
Ar galima laiką grąžint
Tam kuris jį išvaistė
Palikdamas po trupinį
Kelią surast atgalios?
Kiek metų prireikia nubusti?
Aklam praregėti...
O atradusiam visa ko taip ieškojo
Vėl rast.
Kiek beduoniui įmestum kepurėn
Jam niekada nepakaks
Nes tai kas duota iš gaileščio
Dugno neturi
Kaip motinai prieš dieną
Gimęs kūdikis mirė
Ji visą gyvenimą lauks
Kol dausos kaip saulė paglostys
Ir leis prisiglaust
Kaip naktys praleistos
Bežiūrint į tiek didžiųjų apdainuotą mėnulį
Vienas žvilgsnis begarsis vertesnis
Už visus tuos kurie šitiek kalbėjo
Gyvenimas ilgas kaip burės
Kol vėjas įtempęs jom minta
Kol žvilgsnis gūvus ir nors matęs tiek pikto
Visad užjaučia tuos kurie krito į savo abejonių bedugnes
Visa kas tikra atrodo iš tikro labai abejotina
Draugas gali atrodyt kaip draugas
O gali ir neatrodyt
Juk dažnai žmogus žmogui kaip akmeniui krantas