atvaizdas

kairėje nuotraukos pusėje
turėjai stovėti tu
už mūsų dangus būtų
dažomas įvairiaspalvio
šilto saulėlydžio
ir banguojančio vandens
įlanka motų ranka, tarsi šnibždėdama:
„Pažiūrėk, kaip gražu! „
tai būtų tiesa, kurią pernelyg
dažnai pamirštu
po to būtume grįžę namo, valgę
ką tik iškeptą obuolių pyragą ir
kalbėję visą naktį (ar bent pusę)
apie tai, koks gyvenimas gražus,
nes nuolat šypsomės tiek viduje,
tiek išorėje, laimę laikydami
delnuose
visgi saulėlydis priminė, kad
viskas turi pabaigą, kurios neįmanoma
išvengti -
augalai, gyvūnai, žmonės
turi sau skirtą energijos kiekį, išsenkantį
galbūt per anksti
daugybė nuotraukų kuriose nėra tavęs
yra neužbaigtos, nepilnos
joms trūksta tavo atvaizdo
o man trūksta tavęs