kauno dailės mokykla

basas per akemns žolę
senamiesty
su popieriaus lapais ir teptukais
visada antradienį
laukdavo raudonosis tapybos mokytojas
sudėtos kompozicijos ne visada
traukdavo akį
ateidavo tik pamokos gale
ir sudėdavo visus . ant mūsų darbų
per aukštai per maži per dideli
jaunoji pikaso
nu o šitas tai neduoktudieve
visada su savo išvirščiomis spalvomis
dar būdavo tokia kuri turėdavo visada
daugiausiai dvi spalvas
o dar ir toks keistas ledinis žmogus
piešimo mokytojas
kuris vis mesteldavo padžiazuokime
nors ten nebuvo jokio džiazo
iš jo pasprukau
pas senučiuką tobulai klasikinio profilio
meistrą jis iš ties žinojo kaip atskleisti
kiekvieno žmogaus talentus
buvo tikra palaima
suvokti jog piešime iš ties galima džiazuoti
taip pat molio lipdymo pamoka
visada lipdydavau tik visokias nešvankybes
tai liežuvį su užrašu norintis
tai be užrašo bet pažiūri ir žinai
jog nori...
pamenu sėdėdavom po pamokų
prie pilies ar santakoje ir gerdavom alų
ir kalbėdavom apie tai ką
nesikalba žmonės
froidą nyčę ar tolkiną
dar kažkas brazdindavo gitara
visi tie žmonės kaip ir aš iš visų
jau senai išsikraustėm
daug laiko prabėgo
pasimiršo
išsitrynė
liko vien nuotrupos
ant kurių niekas naujo nesikuria
čia kaip drumzlės arbatoj