neberijusAš beveik jaučiau, kaip turi atrodyti meilė. Tokia, kuri įgalintų begalybę pas tave ateiti. Ir nieko nebūtų gaila: nei šio pasaulio, nei jo spalvų, net viso kosmoso.
Aš beveik žinau, kaip turi atrodyti meilė. Matau jos akis it tirpstantį ledą.
Aš beveik patyriau meilę, kuri viską pripildo, bet jos tik akimirkos buvo, kai nežinojau, kas tai – instinktas, potraukis ar begalybės taškas mano gyvenime.
Ji kaip ledinė gėlė, kuri tirpsta. Kuo karščiau – tuo greičiau. Užšąla ilgesyje. To ledo neištirpinsi, kada panorėjęs.
Tu kartais jos nematai. Žinai, ji kažkur gyvena. Gal visai netoli, tik kitame mieste. Ir jeigu tu praeisi gatve, pro jos namus, ji tikriausiai neišeis tavęs pasitikti, pasižiūrėti. Ne todėl, kad nenori tavęs matyti... Todėl, kad jos jaunas atvaizdas jau ne čia, ten amžinybėje, kosmose.
Tik kaktusas, sieloje išdygęs, visą gyvenimą bedė, erzino širdį, kol pagaliau dėkingumu pražydo. Gražiai žydi dėkingumo gėlės, ir belieka melstis toms akimirkoms, kurios efemeriškai trumpos ir ilgos kaip šviesmečiai – kiaurai viską persmelkia.
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2018-07-17 12:24
Blogas komentaras Rodyti?
2023-09-27 05:24
Labai labai patiko. <a href="https://slopegame3d.com">slope game</a>
Blogas komentaras Rodyti?
2018-07-26 14:03
Krista_keista, ir daug žodžiuose raidė šalia reikiamos nusispaudusi...
Telefono klaviatūroje rankioju, atsiptašau, bet įskaitysi, kodėl 5... Faša-raŠAi Rikrai-Tikrai Atsiprašau, ir dažnai vietoj a- s raidė nusispaudus... Blogas komentaras Rodyti?
2018-07-26 13:55
Žiok ksi kūnas miršta, miršta ir tas gyvenimas, kuriame gyveno siela,ji sukaupusi patirtį, tęsia ją kisdama savo kokybėje kai jau įsikūnija kitame kūne, kuris vėl gyvena, TAČIAU
Mirę gyvenimai išlieka fontomais, tai dvasios, taip ir grįžta, fontimai, pas gyvuosius, na vėlės, vėlinės, bet silos, kiekvieno iš mūsų, ne fontomai. Kada mirs mano kūnas, mano vaikai, ar anūksi, ar net proa ūkiai, pvz, ateis pas mediumą, o tas išsikvies mano būsimą fontomą, ir bendraus su juo... o aš, aš gal jau būsiu užbaigusi mirties ir gyvybės ratą, jau laisva, o gal toliau atidirbinėsiu karmą, jau visai kitame kūne... :) Taip kalbh, kad aiškiau būtų suprasti, ką pasakiau, kas yra dvasia' fontomas, ir kas yra siela...ji nemirtinga, o fontomas, mirusio gyvenimo informacija visatoje. Tu čia labai gerai rašai, labai sklandžiai ir nuosekliai rašai apie tai, ko rodos žodžiais neina pasakyti, nes tai nepasiduoda kalbai, žodžiui, nes žodis yra rėmas... Žinoma 5. Ne fašai, o tiesiog esi meditacija plunksnoje, šioje rašlevoje prozos. Rikrai penki. Toli toli nuėjęs buvai, kai rašiai, ir krista, ksd tau pavyksta dėmesį išlsikyti tokiame sklandžiame rašyme čia, būnant taip toli nuo čia, kur rašalas, plunksnos, sakinių struktūros, klaviatūros... Iskas sklandu ir emiciškai gyva, minties šviesos aplieta ta gyvastis. Blogas komentaras Rodyti?
2018-07-17 21:58
Nebloga miniatiūra. Bet autoriaus išsisakymas stipresnis už skaitytojo sudominimą.
3 Blogas komentaras Rodyti?
2018-07-17 17:30
Nėra meilės, nėra. Tik trumpalaikė cheminė reakcija ir visą žmoniją apimanti beprotybės manija, kai bandoma patikėti, kad meilė yra.
Blogas komentaras Rodyti?
2018-07-17 14:12
Milčiau, meilė tau - ne šposas!
Prisišlies ir antis - liuosas. Umaras baisus juk, vėjas. Nors ir metais išvarvėjom, meilė - tiktai penkios raidės, bet dėl jų - į kelnes leidžiam, viliamės be atvangos, ją pagaut už uodegos. ;O) ! |
  |
©
2001-2024 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |