tai (ne)mazochizmas

Čaikovskio Gulbių ežero
ir
plokštelės skambesys.

Du skirtingi,
vienas kitam
netrukdantys

Ir brangus brendis

Mano ilgi, kaulėti
stprūs pirštai
spaudžia tavo šlaunį.

Tu užsimerki.
Skausmas suraukia
tavo lygią kaktą.

Perduodamas žiūrint į akis

Nenori, kad
praleisčiau savo
eilę.

Turi planų šiai
vasaros pirmąjai
nakčiai.

Ir palinkint sveikatos.

Tąkart man skaudėjo. Ir melavau sakydama, kad gera. Bet dabar aš atiduočiau viską, jeigu galėtume tai pakartoti.