kompasu

lyja nuo medžių
raudonos mėlynos
rodyklės lietaus
kelionių lig šiol
be tavęs

tu esi Šiaurė
stūksantys ledynai
lokių pėdom
šliuožiantys
kalnų krištolo
ežerai

takai per žvaigždę
trapi ostija
tirpsta ant liežuvio
Tiffany vitražais
pereina šalta šviesa
stingdančios rankos

esi Vakarai
palenki galvą
saulė leidžiasi-bemol
stebiu kaip atgyja 
melodija penklinėj
tavo lūpom Elisa
išpūti vieną man
bučiuoju tavo akis

žaidi klavišais
manimi žvilgsniais
žvaigždės įsimyli
mūsų rankas jos groja
garsus debesų
plevenimais kopiančius
į Vakarinės delnus

tu esi Rytai
aš nedrįsau
pasakyti esi oras
turkio spalvos paletės
kvėpavimas čadra
sparnais plakantis
tekančių nuolankiųjų
meilės istorijas

trūkčioja kilimėliai
siūlais maldų eteris
pialoje susilieja
žemiškumo iliuzija

esi Pietūs
tvieskiančiais kanais
perkėlinėji saules
tavo mano akių
kai susitikom
dūkstančių metų
siestoje